Keraminės čerpės

KVIEČIAME Į DIDŽIAUSIĄ KERAMINIŲ IR BETONINIŲ STOGO ČERPIŲ EKSPOZICIJĄ LIETUVOJE!

Daugiau kaip 400 skirtingų čerpių iš 8 pasaulio šalių.   Daugiau...

Monier   

Roben    

Creaton    

Erlus    

La Escandella    

Nelskamp    

Keraminės čerpės – laiko patikrinta stogo danga

Čerpės – viena seniausių gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų stogų dangų medžiagų. Ji atsirado tuomet, kai buvo pradėti dengti šlaitiniai stogai.

Jau antikos laikais keraminėmis čerpėmis buvo dengiamos šventyklos ir gyvenamieji pastatai, nors stogų nuolydis tuomet dar nebuvo didelis. Atšiauresnio klimato šalyse stogo dangoms buvo keliami didesni reikalavimai. Šiauriniuose ir rytiniuose regionuose stogas turėjo ne tik nutekinti lietaus vandenį, bet ir išlaikyti sniego apkrovas bei saugoti namą nuo šalčio. Čia pastatai buvo statomi su palėpėmis ir statesniais stogų šlaitais. Pigesnės šiaudų, skiedrų bei medinių lentelių dangos buvo neilgaamžės ir dažnai tapdavo gaisro priežastimi, kai atsitiktinai užsiliepsnodavo nuo žiežirbų, kylančių iš krosnių ar židinių, todėl ilgainiui vis dažniau stogui imtos naudoti čerpės.

Buvo naudojamos viena kitą perdengiančios keraminės čerpės, kurių pavadinimai nusakydavo jų paskirtį: „kraiginės“, „kraštinės“, „latakinės“ (klojamos išgaubimu į apačią vadintos „vienuolėmis“, o išgaubimu į viršų – „vienuoliais“). Taip pat molio čerpių pavadinimai buvo suteikiami pagal kilmę. Laikui bėgant, labai populiari tapo išlenkta banguota „olandiška“ (S raidės pavidalo) stogo čerpė, o Prancūzijos mieste Marselyje pirmą kartą buvo pagaminta vadinamoji „Marselio“ tipo keraminė čerpė su šoninėmis ir viršutinėmis užkaitomis. Keraminės čerpės, sandariai jungiamos kraštais viena su kita, vadinamos „užkaitinėmis“.

Kuomet buvo sukurti tobulesni molio perdirbimo įrenginiai, pradėta masinė stogo čerpių gamyba, nereikalaujanti didelių darbo sąnaudų. Šiais laikais stogo čerpėmis uždengta didžioji dalis pastatų stogų Vakarų Europos miestuose ir miesteliuose.

Šiandien molio čerpei keliami labai griežti reikalavimai. Čerpės turi būti taisyklingos formos, lygiu paviršiumi ir lygiais kraštais, nesusiraičiusios ir nesupleišėjusios, tolygiai nudažytos. Čerpė neturi dūlėti bei irti veikiama temperatūros svyravimų. Todėl keraminės čerpės išdegamos labai aukštoje, apie 1000oC, temperatūroje. Plaktuku lengvai sudavus, čerpė turi skambėti aukštu, tolygiu garsu. Šiuolaikinių patikimų gamintojų čerpės vandens įgeriamumas neviršija 4,5 – 5,5 proc. Anksčiau čerpių patikimumas buvo tikrinamas čerpės kraštus užlipdant vašku, o ant čerpės paviršiaus buvo užpilama 1 cm vandens, po to 24 valandas stebima, ar neatsirado ant apatinės čerpės dalies „lašų“. Čerpę perlaužus, turi būti matoma, jog ji yra vienodai išdegta, smulkiagrūdė ir vienalytė, nesluoksniuota. Joje neturi būti čerpes ardančių kalkinių intarpų.

Nedidelis poringumas vis dėlto pageidautinas, kad čerpė galėtų sugerti ir išgarinti kylantį iš namo drėgną ir šiltą orą, neleisdama ant savo paviršiaus kauptis kondensatui ir susidaryti vandens lašams. Keraminės čerpės turi atlaikyti krušos poveikį ir sniego spaudimą, todėl turi būti tikrinamas čerpių atsparumas lenkimui bei dinaminei apkrovai.

Šiandien statybų užsakovai reikalauja, kad pastato stogas būtų toks pat ilgaamžis kaip ir sienos. Architektai suinteresuoti, kad stogo danga nekeistų savo išorinio vaizdo ir nereikalautų nuolatinės priežiūros ir remonto. Pačia ekonomiškiausia eksploatuojant, ugniai atspariausia ir ilgaamžiškiausia stogo danga laikomos keraminės čerpės. Paprastai keraminių čerpių eksploatavimo laikas 60–100 metų.

Pagal kainą ir išvaizdą labiausiai konkurencingos kitoms stogų dangoms yra betoninės čerpės. Betoninių čerpių ypatybės atitinka keraminių čerpių ypatybes. Jas galima naudoti ne tik gyvenamiesiems ar visuomeniniams pastatams, bet ir architektūriniam senamiesčių paveldui bei prabangių projektų stogams. Betonines čerpes galėtume pavadinti „stogų duona“, t. y. viena pagrindinių stogų dengimo medžiagų. Naudojant paprastas keramines čerpes - angobuotas, glazūruotas arba betonines įvairiausių spalvų čerpes, galima sukurti išraiškingus skirtingos paskirties pastatų stogus.

Svarbus stogo čerpių dangos privalumas – atsparumas ugniai. Ši ypatybė itin svarbi tose vietovėse, kur daugelis pastatų pastatyti iš ugniai neatsparių medžiagų. Be to, draudimo įmoka, draudžiant būstą su čerpių stogu, dėl jo nedegumo paprastai būna mažesnė.

Stogo čerpių danga išsiskiria mažu šilumos laidumu. Tokia stogo danga žiemą apsaugo pastatus nuo šalčio, o vasarą nuo karščio. Čerpės atsparios atmosferiniams ir cheminiams poveikiams. Čerpės nereikalauja specialios priežiūros ir su ja susijusių išlaidų.

Dažnai teigiama, kad čerpių svoris sąlygoja didesnes nei kitų stogo dangų medienos sąnaudas. Tokia nuomonė yra klaidinga. Grebėstų skerspjūvis parenkamas remiantis atsparumo koncentruotai apkrovai sąlyga (P=100 kg) ir nuo dangos savojo svorio nepriklauso. Stogo nuolydis turi įtakos parenkant laikančiųjų konstrukcijų skerspjūvius. Didesnis čerpių stogų nuolydis sąlygoja mažesnę sniego apkrovą. Sniego apkrovos įvertinimas kompensuoja didesnį čerpių svorį, todėl medienos kiekis čerpių stogui neviršija medienos kiekio montuojant kitokias dangas. Gegnių skerspjūvio ir atstumo tarp gegnių parinkimą sąlygoja ne tik dangos svoris, bet ir šiltinimo medžiagos storis bei plotis.

Nusprendus dengti stogą čerpėmis, reikia atsižvelgti į minimalų 60 metų čerpių eksploatavimo laiką. Pastebėsite, kad investicijos į čerpių stogą atsiperka. Kitaip sakant, reikėtų lyginti stogų dangų kainą, tenkančią vieneriems metams. Kadangi čerpių stogai vieni ilgaamžiškiausių, jų kaina, tenkanti metams, yra viena mažiausių.

Čerpių panaudojimo sritis yra labai plati. Čerpės naudojamos tiek miestuose ir miesteliuose, tiek kaimuose statant gyvenamuosius, visuomeninius ar pramoninius pastatus. Šiuo metu čerpėmis dengiami ir mažaaukščiai, ir daugiaaukščiai pastatai. Čerpės neturi panaudojimo apribojimų, atsižvelgiant į klimatines sąlygas, jos gali būti vienodai panaudojamos tiek šiauriniuose, tiek pietiniuose rajonuose.

Dėl savo vertingų ypatybių čerpės pelnytai užima vieną pagrindinių vietų tarp visų stogų dangų. Čerpių privalumai sudaro palankias sąlygas pilnavertiškam jų panaudojimui. Taisyklingas stogų įrengimo darbų atlikimas bei tinkamos dangos pasirinkimas užtikrina ilgą stogo eksploatacijos laiką, o kartu ir paties pastato gyvavimo trukmę.

Kontaktai

Parengta pagal UAB "Monier" medžiagą

Keraminių, betoninių čerpių stogo danga

Nuo pat žmogaus užgimimo buvo renčiami ir statomi įvairiausi būstai bei slėptuvės apsisaugoti nuo gresiančių pavojų, pasislėpti nuo nemalonių oro sąlygų bei saugiai ir ramiai gyventi jaukioje aplinkoje. Išskyrus primityvius urvus, kuriems įrengti nereikėjo didelių pastangų, visais laikais žmogaus gyvenamąjį būstą, pradedant nuo paprasčiausių lūšnelių ir baigiant šiuolaikiniais išradingos konstrukcijos gyvenamaisiais namais, sudarė sienos ir stogas. Gyvenamojo pastato raidą labiausiai lemia pasirinktos medžiagos, bei karta iš kartos perduoda patirtis. Besikeičiančias tendencijas bei geografinius skirtumus geriausiai atspindi stogų dangų ir konstrukcijų pokyčiai.

Pirmųjų žmonijos būstų stogai buvo padengti iš natūralios arba minimaliai apdorotos organinės medžiagos – palmės lapų, bambuko, šiaudų, įvairių rūšių meldų. Tobulėjant technologijoms, žmonės pradėjo naudoti įvairius medienos apdorojimo būdus – tapo populiarūs į kartis besiremiantys stogai iš velėnos, tošimi, drožlėmis, gontais ir kitaip dengti stogai. Nemiškinguose regionuose ir tose vietovėse, kur didelio medienos kiekio apdorojimas buvo sudėtingas ir brangus amatas, žmonės naudojo neorganines gamtines medžiagas – dažniausiai  įvairias akmenines plyteles.

Stogų dangai ypač tiko tos akmeninės uolienos, kurias buvo galima atskelti plytelėmis, t. y. klintys ir įvairūs skalūnai. Akmeninėmis plytelėmis dengtas stogas buvo žymiai tvirtesnis už organinės kilmės stogo dangą, tačiau stogo dengimo šiomis plytelėmis darbai buvo fiziškai sunkesni ir reikalavo specialių įgūdžių. Vėliau, įvaldžius degimo technologiją, buvo sukurtos šiandien gerai žinomos čerpės iš degto molio. Ši natūraliu būdu išgauta medžiaga leido formuoti įvairaus pavidalo čerpes. Su tokios dangos pasirodymu stogų raidoje įvyko ryškių pokyčių: molinės čerpės geriau saugojo stogus nuo kritulių ir supaprastino dengimo darbus.

Betoninės čerpės pirmą kartą panaudotos Tolimuosiuose Rytuose, Kinijoje. Tikėtina, kad įvairūs statybose naudojami betoniniai elementai buvo žinomi ir Senovės Romoje. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, lietuviui artimiausia čerpių dangos raida yra susijusi su Viduržemio jūros regionu. Šilto klimato teritorijose (kur neužšaldavo drėgnos medžiagos ir nereikėdavo jų atitirpinti) ir tose zonose, kur atšiauri žiema būdavo retenybė, naudojant degtą molį stogams dengti neiškildavo jokių problemų. Tačiau šiaurės platumose su tuometinėmis degimo krosnimis ir taikomomis technologijomis išgauti kokybiškų ir žvarbios žiemos speigui atsparių medžiagų buvo tiesiog  neįmanoma.

Šiaurėje keraminės čerpės ilgą laiką buvo palyginus brangios ir neįperkamos statybinės medžiagos. Tai lėmė kelios priežastys: meistrų, turinčių patirties keraminių čerpių apdorojimo, jų degimo ir dengimo srityse,  stygius, taip pat pernelyg didelė keraminių čerpių kaina dėl jų svorio transportuojant. Dėl tokios susiklosčiusios situacijos keraminės čerpės daugiausia naudotos didesniuose centruose bei augančiuose miestuose, kur buvo tikslinga statyti atitinkamas gamyklas. Kaimuose ilgą laiką pagrindinėmis statybinėmis medžiagomis išliko šiaudai, meldai ir mediena.

Nepaisant technikos pažangos, sumažėjusių gamybos sąnaudų bei pašalintų esminių kliūčių gaminant keramines čerpes ir jomis dengiant stogus, vis dėlto jų transportavimo išlaidos ir toliau tebebuvo gana didelės. Ši situacija netrukus pasikeitė, išradus garo mašiną bei pradėjus plačiai naudotis geležinkelio transportu. Taigi molio čerpės, kaip stogo danga pradėtos plačiai naudoti tik prieš paskutiniuosius 150 metų.

Kiek yra žinoma, molinės plytos Lietuvoje buvo degamos daug kur, kaimuose, miesteliuose ir dvaruose. Daugelyje šių vietų buvo gaminamos ir čerpės. Tiesa, šie darbai čia nevykdavo nuolat: čerpes degdavo tik tuomet, kai jų prireikdavo kaimyniniams dvarams.

10 klaidingų mitų apie stogo čerpių dangą

Per visą čerpių gyvavimo istoriją susiformavo apie jas nemažai mitų. UAB „Monier“, atstovaujanti vieną iš didžiausių stogo dangų tiekėjų pasaulyje, aptaria keletą iš jų.

1. Čerpių danga daug sveria

2. Stogo dengimas čerpėmis yra sunkus darbas

3. Laikančiajai konstrukcijai sutvirtinti reikia daug medienos

4. Čerpių danga lengvai lūžta

5. Betoninės čerpės nerestauruojamos

6. Čerpių dangą sunku prižiūrėti

7. Čerpių danga linkusi samanoti

8. Betoninių čerpių spalva blunka

9. Po čerpių danga būtinas pagrindas

10. Čerpių danga brangiai kainuoja

1. Čerpių danga daug sveria

Stogo danga ir turi būti pakankamai sunki, kad jos nenupūstų vėjas. Tačiau stogo nesudaro vien tik danga. Skarda sveria apie 5 kg/m², čerpės apie 45 kg/m², tačiau tikroji apkrova, įskaičiuojant gegnių, sijų ir laikančiųjų pastato konstrukcijų svorį, yra gerokai didesnė. Pavyzdžiui, remiantis sovietiniais metais galiojusiais standartais, apsnigto stogo apkrova siekė iki 140 kg/m². Dabar dokumentuose nurodyta sniego apkrova yra didesnė - 160 kg/m² ir daugiau. Be to, įskaičiuojamas ir pačios konstrukcijos svoris, vėjo stiprumas ir apkrova vaikščiojant ant stogo. Tad čerpių dangos svoris nėra pernelyg didelis ir jis neatsispindi nurodytuose laikančiųjų konstrukcijų parametruose.

Senųjų pastatų laikančiosios konstrukcijos ištisus dešimtmečius patikimai saugojo namus nuo smarkių vėtrų, sunkaus šlapio sniego poveikio ir kitų nepalankų oro sąlygų, tad keliais kilogramais padidindami svorį, mes tikrai nepadarysime stebuklo žvelgdami į šias solidaus amžiaus konstrukcijas. Žinoma, visada esama išimčių: abejotinais atvejais galima kreiptis į ekspertizės centrą, kuris atliks įvertinimą ir nustatys, ar nėra pavojinga atitinkamą statinį dengti čerpėmis.

2. Stogo dengimas čerpėmis yra sunkus darbas

Anksčiau, savaime suprantama, tai buvo sudėtingas darbas, tačiau laikai pasikeitė. Tiesą sakant, norint uždengti stogą betoninėmis čerpėmis, kitaip nei kurios nors kitos rūšies danga, nereikia specialių įgūdžių ar ypatingų instrumentų. Šiam darbui atlikti pakanka kopėčių, ruletės, plaktuko ir vinių. Svarbu paisyti instrukcijų; tai bene vienintelis reikalavimas, kurio laikydamasis sudėti čerpes galės beveik kiekvienas, mokantis rankose nulaikyti plaktuką. Paprasčiausiai reikia laikytis visų pateiktų nurodymų ir atlikti visus darbus nuosekliai. Prieš pradedant kloti čerpių dangą, pirmiausia reikia apskaičiuoti atstumą tarp grebėstų. Instrukcijas galima gauti čerpių prekybos vietose ir gamintojo atstovybėse. 

3. Stogo laikančiajai konstrukcijai sutvirtinti reikia daug medienos

Kaip jau buvo minėta, čerpės be jokios abejonės, yra sunkesnės už skardą ir šiek tiek sunkesnės už šiferį. Tačiau šis skirtumas yra labai mažas ir nereikšmingas renkantis konstrukciją. Daugeliu atvejų kuriant naujus pastatus neturi jokios reikšmės, kokiai dangai yra suprojektuotas stogas. Iš tiesų atstumas tarp gegnių ir jų aukštis priklauso nuo šilumą izoliuojančių medžiagų. Dauguma gyvenamųjų pastatų yra apšiltinami atitinkamos rūšies akmens arba stiklo vata, parduodama rulonais arba paketais, kurių dydis mažesnis nei 600 mm (600 mm – atstumo tarp gegnių arba karkaso atramų standartas, kuriuo remiantis yra apskaičiuojamas gegnių aukštis).

Be to, gegnių skerspjūvis priklauso ne tiek nuo laikančiosios konstrukcijos patvarumo, kiek nuo apšiltinimui pasirinktų medžiagų arba reikiamo jų sluoksnio storio. Jei dabar paskaičiuotume, kad atstumas tarp gegnių yra 600 mm, o skerspjūvis – 50 x 200 mm, tuomet tokios laikančiosios konstrukcijos patvarumas būtų kelis kartus didesnis už apskaičiuotą standartą, taikomą dengiant įvairias čerpes. Dar lieka grebėstai, tačiau dengiant stogą čerpėmis, atstumas tarp grebėstų yra 320- 375 mm, o jų pjūvis – 50 x 50 mm. Kaip galime pastebėti, ir šiuo atveju nėra jokio skirtumo tarp įvairios rūšies dangos medžiagų. Taigi, kaip matyti, medienos sąnaudos visai nepriklauso nuo to, kokia pasirinkta stogo danga.

4. Čerpių danga lengvai lūžta

Tai klaidingas mitas, nes atvirkščiai, betoninės čerpės yra viena tvirčiausių stogo dangų. Pagrindinis tai nulemiantis veiksnys – betonas, kurio patvarumas laikui bėgant tik didėja. Ko, beje, nepasakysi apie kitas medžiagas. Juo senesnės betoninės čerpės, tuo jos patvaresnės. Visos betoninės čerpės gaminamos pagal vieną standartą ir yra identiškos formos. Todėl tokias čerpes sudėti nėra sudėtinga. Tereikia atidžiai stebėti, kad tarp griovelių ir užlaidų neliktų šiukšlių. Betoninių čerpių nereikia derinti pagal dydį. Tad dar prieš pradedant darbus galima tiksliai suskaičiuoti, kiek reikės čerpių.

5. Betoninės čerpės nerestauruojamos

Prieš tai aptartos klaidingos nuomonės dėl čerpių dangos svorio ir jos konstrukcijos. Jei anksčiau pastatas buvo pastatytas atsižvelgiant į tai, kad jis pajėgtų išlaikyti čerpėmis dengtą stogą, tuomet pakeitus senąsias čerpes naujomis tikrai neturėtų kilti jokių problemų. Žinoma, bet kuriuo atveju būtina patikrinti esamas konstrukcijas ir įvertinti jų būklę bei galimybę atlaikyti apkrovą.

Kalbant apie autentiškumo išsaugojimą, pavyzdžiui, Vilniaus senamiesčio, reikėtų paminėti,  jog beveik visi šimtus metų stūksančių pastatų stogai yra dengti degto molio čerpėmis. Vertėtų priminti, jog betonas, kaip statybinė medžiaga yra gerokai senesnis net už senąjį Vilniaus miestą, na o betonines čerpes iš išorės atskirti nuo keraminių čerpių galėtų tik specialistas.

6. Čerpių dangą sunku prižiūrėti

Tokį mitą labai paprasta paneigti, nes laikas akivaizdžiausiai įrodo įvairių stogų dangų patvarumą. Nepriklausomo tyrimo rezultatai parodė, kad betoninei čerpių dangai reikia minimalios priežiūros. Tiesą sakant, jos apskritai nereikia. Pavyzdžiui, betoninių čerpių nereikia dažyti. Jei kuri nors čerpė, dėl kokios nors priežasties suiro, tokiu atveju galima pakeisti tik tą vieną čerpę, nepažeidžiant kitų. Toliau dar bus kalbama apie šios dangos priežiūrą bei atsparumą.

7. Keraminių, betoninių čerpių danga linkusi samanoti

Keraminės, betoninės čerpės, gaminamos pagal šiuolaikinę sauso tankinimo technologiją, yra labai tvirtos– į jas negali prasiskverbti net drėgmė, o ką jau kalbėti apie samanas. Tad stogo apsamanojimas – tik vizualinė problema. O gal tai yra privalumas? Toks apsamanojęs stogas suartina mus su gamta ir susilieja su jį supančiu aplinkos koloritu.

8. Betoninių čerpių spalva blunka

Naudojant šiuolaikines technologijas, betonines čerpes gaminamos iš pigmentais dažytos betono masės, vėliau jas padengiant akriliniais dažais vandens pagrindu. Iš tiesų viršutinis dažų sluoksnis dėl kritulių ir saulės poveikio šiek tiek nublunka, tačiau dažai, kuriais yra prisotinta visa medžiaga, saugo čerpės atspalvį ištisus dešimtmečius. Todėl galima nebijoti, jog laikui bėgant dažai pradės šerpetoti ir atsilupinėti. Betoninių čerpių nereikia perdažyti – ši danga sensta solidžiai, išlaikydama stilių.

9. Po čerpių danga būtinas pagrindas

Po čerpių danga reikia pakloti stogo plėvelę, tačiau ji yra reikalinga po visomis šiuolaikinėmis stogo dangomis. Plėvelė yra dedama norint apšiltinti pastatą šiuolaikinėmis šilumą izoliuojančiomis medžiagomis. Tokia praktika anksčiau nebuvo taikoma. Plėvelę būtina dėti dėl stogo ventiliacijos ir vandens garų pašalinimo iš pastato vidaus. Ji taip pat reikalinga, kaip apsauga nuo kondensato susidarymo. Kitaip tariant, stogo plėvelė atlieka tris pagrindines funkcijas: hidroizoliacijos, vėjo izoliacijos ir stogo konstrukcijos vėdinimo. 

10. Stogo čerpių danga brangiai kainuoja

Solidžiai atrodanti danga jokiu būdu negali būti pagaminta iš netinkamų medžiagų. Iš tiesų tokia stogo danga nėra brangesnė už dangą, pagamintą iš kitų medžiagų. Paradoksalu, bet ji gali būti netgi pigesnė už nebrangias imitacijas. Naudojant įvairios rūšies medžiagas, niekada negalima lyginti jų kainų, nes skiriasi ir gamybos sąnaudos. Tai pasakytina ir apie dangos medžiagas.

Pavyzdžiui, jei mes dengiame sudėtingos konfigūracijos stogo dangą iš daug atskirų dalių, tokiu atveju papildomų medžiagų, pavyzdžiui, didelių plokščių, bus sunaudojama gerokai daugiau, o išlaidos padidės trečdaliu, lyginant su nustatyta norma. Kita vertus, čerpių kiekis konkrečiam plotui padengti iš esmės nepriklauso nuo stogo konstrukcijos sudėtingumo. Tad lyginant kainas būtina atsižvelgti ir į galimas išlaidas bei įvairių tvirtinimo detalių būtinybę.

Kontaktai

Parengta pagal UAB "Monier" medžiagą